Programa

Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis kviečia į 5 valandas po atviru dangumi vyksiantį  jaunųjų muzikų ar jų ansamblių iš įvairių Lietuvos miestų maratoną. Įspūdinga įvairiais instrumentais atliekamos muzikos fiesta pačioje Palangos širdyje – Kurhauzo terasoje įsikūriusioje koncertinėje erdvėje.

ĮĖJIMAS LAISVAS

XII tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalio Palangoje atidarymo koncerto metu išgirsime nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestrą  diriguojamą Martyno Staškaus ir jaunuosius solistus. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras buvo įkurtas 2002 metais. Tai praeityje buvusio garsaus styginių orkestro, laimėjusio prestižinį H. fon Karajano konkursą, veiklos tąsa. Styginių orkestrą įkūrė ir ilgus metus jam vadovavo prof. S. Sondeckis. Nuo pat simfoninio orkestro įkūrimo jam vadovauja Nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas Martynas Staškus. Orkestro parengtos programos jau skambėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Gastrolių maršrutai siekia ne tik Kauną, Šiaulius, Klaipėdą, Plungę, Panevėžį, Visaginą, bet ir užsienio šalis.

Jaunieji muzikai šiam koncertui parengė įvairią, nuotaikingą programą. Valstybės dienos proga 21 val. drauge su viso pasaulio lietuviais tradiciškai giedosime Tautišką giesmę.
 

Charizmatiškas  bei nenuspėjamas Fortepijoninės muzikos grandas Petras Geniušas  jau ne pirmus metus lepina Palangos publiką neordinarinėmis programomis. Šiemet greta vokiečių genijaus R. Schumann ciklo „Bunte Blätter“ („Margi lapeliai“), girdėsime specialiai festivaliui parengtas Petro Geniušo improvizacijas „Ką šiandien norėčiau papasakoti Čiurlioniui?“. „Improvizaciniu virusu“  atlikėjas „serga“ jau ne vienerius metus. Publika yra girdėjusi P. Geniušo ansamblius su šio žanro meistrais V. Čekasinu, L. Mockūnu ir kitais. XII tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivaliui Palangoje P. Geniušas dovanoja ypatingą dovaną – solines improvizacijas M. K. Čiurlionio kūrinių motyvais.
 

Palangos botanikos parko vandens telkinyje plaukiančiame laivelyje susirinkusius klausytojus džiugins pučiamųjų duetu atliekamos klasikų, romantikų, M. K. Čiurlionio bei jo amžininkų kompozicijos.

ĮĖJIMAS LAISVAS

Martynas Levickis ir jo atliekamas abejingų nepaliekantis A. Vivaldi ciklas „Metų laikai“!

Šis koncertas – tai dar viena festivalio rengėjų dovana klausytojams ir gana reta galimybė Lietuvoje išgirsti pastaruosius kelerius metus Vokietijos sostinėje Berlyne gyvenantį, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje dėstantį ir prestižinėse salėse bei festivaliuose koncertuojantį M. Levickį.

Šiam ypatingam vakarui atlikėjas parengė ir ypatingą programą – kartu su paties suburtu ansambliu „Mikroorkéstra“ atliks italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi koncertų ciklą „Metų laikai“. Tai – vienas populiariausių visų laikų klasikos kūrinių, skambėjęs nesuskaičiuojamoje daugybėje koncertų ir net filmų bei televizijos laidų – nuo „Sopranų“ ir „Simpsonų“ iki „Supermeno sugrįžimo“ ir „Žvilgsnio į žmogžudystę“.

Vis dėlto, M. Levickio interpretacija tikrai skiriasi nuo jūsų iki šiol girdėtų. Akordeono galimybės leidžia perteikti gaivališkesnį gamtos paveikslą, o tirštesnės spalvos suvirpina visas sielos stygas.

Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis Palangos Kurhauze pristato naujieną – dieninį visai šeimai skirtą koncertą, kuriame susipažinsite su išskirtinio talento mergaitėmis, sesėmis Kaja ir Klėja Kašubaitėmis. Pianistės ne tik skambins, bet ir pasakos savo nepaprastai įtraukiančią istoriją, tad bus įdomu bei naudinga ne tik vaikams, bet ir juos atvedusiems tėveliams bei seneliams.

Sesės Kaja ir Klėja Kašubaitės  – vos 14-os ir 15-os metų jaunosios atlikėjos, tačiau jau spėjo užkariauti daugybės šalių melomanų ir konkursų vertintojų širdis. Pianistės tarptautiniuose konkursuose jau yra laimėjusios bene 100 pirmųjų vietų ir 25 GRAND PRIX apdovanojimų, koncertuoja didžiausiose pasaulio scenose solo, grodamos duetu ar su orkestrais ir garsina Lietuvos vardą toli už jos ribų.

Kaja ir Klėja gimė Lietuvos diplomato ir mamos pianistės šeimoje, tad, tėčiui keliaujant iš vienos šalies į kitą, kartu keliasi gyventi ir visa šeima. Dabar mergaitės gyvena jau penktoje šalyje, save visada su pasididžiavimu pristato lietuvėmis, tačiau yra atviros naujovėms ir jaučiasi viso pasaulio pilietėmis.

Muziką sesės girdėjo dar būdamos po mamos širdimi, paaugusios rengdavo koncertus lėlėms, dar vėliau savo mylimus žaislus sodindavo koncertuodamos scenoje. Šiandien tęsia savo jau visai rimtus „žaidimus“ ir didžiosiose pasaulio scenose ir visai nesididžiuoja savo laimėjimais, tačiau yra laimingos, sutikdamos paprastus, gerus žmones, kurie nuoširdžiai žavisi sesių charizma, jų atliekama muzika ir profesionalumu scenoje, netgi piešia jų atliekamus kūrinius savo paveiksluose...

Nuostabiausia tai, kad šiuo metu Vokietijos sostinėje Berlyne gyvenančios Kaja ir Klėja labiausiai myli... Palangą, kurią vadina savo namais ir čia sugrįžusios visada nepaprastai džiaugiasi. Dar didesnis džiaugsmas joms – koncertuoti legendomis apipintoje Palangos Kurhauzo koncertų salėje.

Sesės atliks širdžiai mieliausius nuotaikingus kūrinius, o jų istoriją papasakos režisierė Agnė Sunklodaitė.
 

Žavus vokalinės muzikos vakaras, kuriame skambės gražiausios operų, operečių arijos, duetai, dainos, atliekamos Lietuvos operos žvaigždžių – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premijos laureato, vieno įžymiausių Lietuvos jaunosios kartos bosų, savo išskirtiniu balso tembru ir artistiškumu pelniusio didžiulę publikos meilę – Liudo Mikalausko ir soprano Vilijos Kuprevičienės, po kurios pasirodymo Vokietijoje spauda rašė: „Nauja žvaigždė iš Lietuvos Vilija Kuprevičienė savo unikaliu balsu sukėlė audrą Leipcigo Gewandhauze“. Muzikams talkins žymi pianistė Aleksandra Žvirblytė.

PROGRAMA:
M. K. Čiurlionis – Miražas
V. Kairiūkštis – „Nukelk man saulę“
V. Klova – „Ūdrio daina“
Lietuvių liaudies daina – „Beauštanti aušrelė“
G. Puccini – Turandot arija iš operos „Turandot“
G. Rossini – Don Basilio arija iš operos „Sevilijos kirpėjas“
F. Cilea – Adrianos arija „Io son l’umile ancella“ iš operos „Adriana Lecouvreur“
G. Verdi – Pilypo arija iš operos „Don Karlas“
G. Verdi – Elisabetos arija „Tu che le vanita“ iš operos „Don Karlas“
G. Verdi – Silvos arija su streta iš operos „Ernani“
H. Villa-Lobos – Aria cantilena iš „Bachianas Brasileiras Nr. 5“
G. Gershwin – Porgio daina iš operos „Porgis ir Besė“
G. Gershwin – „Bess, you is my woman now“ iš operos „Porgis ir Besė“
H. Villa-Lobos – Dansa (Martelo) iš „Bachianas Brasileiras Nr. 5“
E. Kalman – Misteris X arija iš operetės „Cirko princesė“
 

Šis liepą Palangoje vyksiantis M. K. Čiurlionio tarptautinio muzikos festivalio koncertas – dar vienas perlas išskirtinių šios vasaros festivalio programos vėrinyje ir itin reta galimybė išgirsti kartu muzikuojančius nuostabius jaunosios kartos atlikėjus – lietuvį pianistą Paulių Anderssoną ir moldavų kilmės smuikininką Ionelį Manciu.
Puikūs virtuozai, savo solinėse karjerose kopiantys iš vienos viršūnės į kitą, pirmą kartą susijungė į duetą, kuris tikrai nepaliks abejingų ne tik dėl nepaprasto atlikėjų virtuoziškumo, bet ir dėl konceptualaus muzikavimo bei parinktos nuostabiai gražios programos.
Pirmoje dalyje skambėsianti Claude'o Debussy sonata smuikui ir fortepijonui buvo paskutinis užbaigtas vėžiu sirgusio kompozitoriaus kūrinys. Sukurtas 1917-aisiais, kai Europa buvo panirusi į Pirmojo pasaulinio karo chaosą ir ekonominius sunkumus. Ji simbolizuoja prieš nepagydoma liga sergančio kūrėjo akis užmarštin garmantį prieškario pasaulį. „Šią sonatą parašiau tik norėdamas atsikratyti šio vaizdinio, paskatintas mano brangaus leidėjo. Sonata bus įdomi dokumentiniu požiūriu ir kaip pavyzdys, ką gali sukurti sergantis žmogus karo metu“, – draugui rašė C. Debussy. Tačiau šis trumpas, trijų dalių kūrinys su visomis nuolat besikeičiančiomis nuotaikomis išsiveržia į užburiantį gyvo ritmo, mirgančių spalvų ir nostalgijos pasaulį, kurį gaubia tyli rudeniška atsisveikinimo atmosfera.
Johaneso Brahmso trečiąją sonatą smuikui ir fortepijonui galima vadinti vienu iš kamerinės muzikos šedevrų. Kompozitoriaus draugui, kolegai Hansui fon Bülowui dedikuotas kūrinys 1888 m. buvo pristatytas Budapešte ir yra vienas brandžiausių bei dažniausiai koncertų salėse skambančių Brahmso opusų.
Antroje dalyje duetas atliks fortepijonui ir smuikui aranžuotus gražiausius lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio preliudus, o vakaro pabaigai pasirinktas dar vieną šedevrą – Césaro Franco sonata smuikui ir fortepijonui, kuri laikoma viena geriausių kada nors parašytų sonatų šiam sąstatui. Belgų kilmės Prancūzijoje kūręs Cezaras Franckas šį kūrinį parašė 1886 m. kaip vestuvių dovaną 28-erių smuiko karaliumi vadintam Eugene‘ui Ysaÿe. Pats kompozitorius 1886 m. rugsėjo 26 d. Arlone vykusiose vestuvėse nedalyvavo, tačiau jo vardu smuiko virtuozui ir jo nuotakai vestuvių rytą dovaną įteikė jų bendras bičiulis, taip pat kompozitorius, Charlesas Bordesas. Po skubotos repeticijos sonata buvo atlikta šventės svečiams. Žinoma, smuiku griežė pats Ysaÿe, o prie fortepijono sėdo jo svainė, pianistė Marie-Léontine Bordes-Pène.
Liepos 12 d. Palangos Kurhauze jūs išgirsite, kaip šiuos nuostabius kūrinius interpretuos šių dienų virtuozai.

PROGRAMA:
C. Debussy – Sonata smuikui ir fortepijonui g-moll, L148
J. Brahms – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 3, d-moll op.108
M. K. Čiurlionis – Preliudai (transkripcijos fortepijonui ir smuikui)
C. Franck – Sonata smuikui ir fortepijonui A-dur

Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis pristato GODOWSKY DUO, du pasaulinio garso meistrus – legendinę pianistę Mūzą Rubackytę (Lietuva-Prancūzija-Šveicarija) ir smuiko virtuozą Dmitry Makhtin (Olandija). Po sėkmės ir apdovanojimų, įteiktų už  kompaktinį diską (Diapason d'Or, 5* Classica, ffff Télérama), kuriame skamba  Leopold Godowsky ir Karol Szymanowsky kūriniai. Atlikėjai siūlo Lietuvos publikai programą pavadinimu « Belle époque » („Nuostabioji epocha“). Pianistine veikla garsėjęs Godowsky taip pat sukūrė daug retai atliekamų kūrinių fortepijonui ir smuikui. Šio koncerto metu Vilniuje gimusio kompozitoriaus kūriniai skambės Johanneso Brahmso ir Karolio Szymanowsky, praktiškai visų trijų amžininkų, kompanijoje. Valsai, sonatos, kaprizai ir noktiurnai sužavės klausytojus šioje rafinuotumo, gundymo, svajonių ir virtuoziškumo kupinoje kūrinių pynėje.
 
PROGRAMA:

LEOPOLD GODOWSKY
- Larghetto lamentoso*
- Valse macabre
- Nocturne à Tanger
 
JOHANNES BRAHMS
Sonata N°1 G-dur op. 78
I Vivace ma non troppo
II Adagio
III Allegro molto moderato
 
xxx
 
LEOPOLD GODOWSKY
- Aveu (Poème N°2)
- Élégie
- Valse Poème N°1
- Valse Poème N°2
- Viennoise
- Valse
- Tyrolienne

KAROL SZYMANOWSKY 
Trois Caprices de Paganini:
1. Andante Dolcissimo. Vivace Scherzando. Caprice N°20
2. Adagio (molto espressivo e affettuoso). Caprice N°21
3. Théme Varié. Caprice N°24
 

Koncertinė programa į vieną muzikinę kelionę apjungia tris labai skirtingų tautų – čekų, norvegų ir lietuvių – nacionalinius kompozitorius. Kiekvienas šių kompozitorių sukūrė tai, ką šiandien galime vadinti tos tautos muzikiniu portretu. Kas jungia šiuos tokius skirtingus ir nepakartojamus kompozitorius, kokios charakteristikos sieja šias tris toli viena nuo kitos gyvenančias tautas ir kultūras?
 
Visi trys kompozitoriai, Čiurlionis, Griegas ir Dvořákas, dažnai sėmėsi įkvėpimo iš savo tautų neatmenamos praeities – legendų, pasakų, senųjų dainų, pasirinkdami ten esančius personažus ir siužetus, panaudodami charakteringas dainų intonacijas, tautinių šokių ritminius elementus. Bet nemažiau svarbus jiems buvo ir jautrus tėvynės gamtos grožio pergyvenimas, pagimdęs ne vieną įkvėptą lengvai atpažįstamą Norvegijos, Čekijos ar Lietuvos muzikinį peizažą.

Programoje sugretinti trys šiuos autorius reprezentuojantys labai skirtingi kūriniai, kuriuos vienija juose susipinantis legendų, padavimų, pasakų ir fantazijų pasaulis bei nepaprastai jautriai perteiktas tuos pasaulius supančios gamtos slėpiningas ir kerintis grožis.

PROGRAMA:

„Miške su Grieg, Dvořák ir Čiurlioniu“/
“In the Forest with Grieg, Dvořák and Čiurlionis“

Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875–1911)
Andante iš Styginių kvarteto c-moll (transkripcija fortepijonui 4 rankoms)

Edvard GRIEG (1843–1907)
Iš siuitos Nr. 1 „Peras Giuntas“ (Peer Gynt), op. 46:
„Ryto nuotaika“ (Morgenstemning)
„Anitros šokis“ (Anitras dans)
„Kalnų karaliaus oloje“ (I Dovregubbens hall)
Iš siuitos Nr. 2 „Peras Giuntas“ (Peer Gynt), op. 55:
„Nuotakos pagrobimas. Ingridos rauda“ (Bruderovet. Ingrids klage)
„Pero Giunto sugrįžimas namo. Audringas vakaras jūroje“ (Peer Gynts hjemfart. Stormfull aften på havet)
„Solveigos daina“ (Solveigs sang)

Antonín  DVOŘÁK (1841–1904)
„Iš Bohemijos miškų“ (Ze Šumavy), op. 68, B133:
„Verpimo kambaryje“ (Na přástkách)
„Prie Juodojo ežero“ (U Černého jezera)
„Raganų naktis“ (Noc filipojakubská)
„Sargyboje“ (Na čekání)
„Tylūs miškai“ (Klid)
„Neramiais laikais“ (Z bouřlivých dob) 

Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS 
Simfoninė poema „Miške“, VL 1 (transkripcija fortepijonui 4 rankoms)

Šis vakaras Palangos Kurhauze taps nepamirštamu tiems, kas myli kiną ar tiesiog nori atitrūkti nuo kasdienybės ir pasiklausyti populiariausių didžiųjų ekranų melodijų. Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis Palangoje pristato koncertą „Žvaigždžių beieškant”, kuriame skambės žymiausių filmų hitai, kuriuos atliks Europos klasikinės muzikos sostinėje reziduojantis fortepijoninis „Xylos trio“: Ieva Pranskutė (smuikas, Lietuva-Austrija), Mislav Brajković (violončelė, Kroatija), Elžbieta Dvarionaitė (fortepijonas, Lietuva-Austrija).

Nuo daugiausiai iki šiol „Oskaro“ nominacijų pelniusio kompozitoriaus Johno Williamso, sukūrusio garso takelius tokiems kino filmams, kaip „Šindlerio sąrašas“ ir „Haris Poteris“, iki daugybės apdovanojimų savininko, „Tvin Pykso“ ir „Neliečiamųjų“ muzikos autoriaus, italo Ennio Morricone. Nuo epinių „Žvaigždžių karų“ ir „Gladiatoriaus“ akordų iki lyriškųjų „Liūto karaliaus“ melodijų ir tapybiškojo Čiurlionio. Jūsų laukia nepamirštamas vakaras su išties nuostabia muzika.

Klausytojams, tai puiki galimybė pasiklausyti Lietuvoje gana retai koncertuojančio, tačiau išrankios publikos jau pamėgto „Xylos trio“. Austrijos sostinėje susibūrusiame ansamblyje muzikuoja atlikėjai iš Lietuvos ir Kroatijos. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientė, smuikininkė Ieva Pranskutė ir violončelininkas iš Kroatijos Mislavas Brajkovićius susitiko studijuodami Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Kita lietuvė, pianistė Elžbieta Dvarionaitė prie ansamblio prisijungė šiek tiek vėliau, ir iškart įnešė briliantinio lengvumo bei energijos.

Nepraleiskite progos „Xylos trio“ muzikavimu pasimėgauti ir jūs!

Tai dar vienas Palangoje vyksiančio Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertas, kuris suteiks atostogoms nepakartojamų įspūdžių.

Lietuvos melomanams pianistės Guodos Gedvilaitės pristatyti nereikia. Tarptautinių M. K. Čiurlionio, N. Rubinšteino Paryžiuje ir F. Chopino Hanoveryje pirmųjų vietų laimėtoja ir daugybės kitų konkursų laureatė Lietuvos vardą garsina toli už mūsų šalies ribų. Kiekvienas pianistės koncertas tampa tikra švente klausytojams. Galinti atlikti praktiškai bet kurį fortepijoninį kūrinį, G. Gedvilaitė savo koncertų programoms renkasi tik tuos opusus, kurie turi gilesnę prasmę ir pasakoja kokią nors istoriją.

Ne išimtis ir pasirodymas legendinio Palangos Kurhauzo scenoje, kuriam pianistė pasirinko tarpusavyje tampriais mokytojo ir mokinio ryšiais susijusių romantikų kūrinius.

Pirmoje programos dalyje skambės vokiečių pianisto, dirigento ir kompozitoriaus Carlo Reineckes keturi kūriniai fortepijonui iš 1865 m. sukurto ciklo „Pietų kraštų fantastinės pjesės“. Romantinės epochos atstovas C. Reinecke buvo žymi figūra Vokietijos muzikos pasaulyje. Jis daugiau nei tris dešimtmečius vadovavo žymiajam Leipcigo Gewandhauso orkestrui ir dėste fortepijono specialybę bei kompoziciją konservatorijoje bei išugdė tokias žvaigždes, kaip Edvardas Griegas, Leošas Janačekas, Isaacas Albenizas, Maxas Bruchas ir kt. C. Reinecke‘s klasėje studijavo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Būtent todėl pirmąją dalį G. Gedvilaitė baigs klausytojų itin pamėgtu M. K. Čiurlionio ciklu „Trys preliudai viena tema“.

Antroje dalyje pianistė kūrinių pagalba pasakos jau kitų genijų istoriją – iškilaus prancūzų kompozitoriaus ir pedagogo Gabrielio Faure ir talentingojo jo studento Maurice Ravelio pažintį ir įtaką kūrybai. Nors mokytojo ir jo mokinio santykiai nebuvo paprasti, Ravelis vadinamas vienu žinomiausiu savo dėstytojo studentu, pasisėmusiu iš savo pedagogo neįkainojamos patirties. Būtent šią istorijos dalį atspindintys G. Faure ir M. Ravelio kūriniai skambės antroje šio koncerto dalyje.

PROGRAMA:

I dalis

Carl REINECKE (1824-1910)
Pietų kraštų fantastinės pjesės op. 86 (1865):
Po kiparisais
Bolero
Gondoliera
Neapolio mandolinininkas

Mikalojus Konstantinas ČIURLIONIS (1875-1911)
Trys preliudai viena tema b-moll VL 269-271 (1904-06)

***
II dalis

Gabriel FAURE (1845-1924)
Impromptu op. 25 (1881/2)
Impromptu op. 31 (1883)
Impromptu op. 34 (1883)

Maurice RAVEL (1875-1837)
Alborada del grazioso iš „Miroirs“ (1905)
Pavane pour une infante défunte (1899)
La Valse (1920)
Poeme choregraphique pour orchestre

Jaukioje, legendomis apipintoje Palangos Kurhauzo koncertų salėje – romantiškas vakaras, skirtas lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus viešnagės Palangoje 200-osioms metinėms. 

Lenkų atlikėjai – sopranas Renata Drozd ir fortepijoninis Arturo Jarońo bei Magdalenos Trzebińskos duetas – atliks romantizmo nuotaikos persmelktą programą. Joje skambės pagal A. Mickevičiaus eiles sukurtos dainos, skirtos „širdžiai paguosti“, kupinos meilės ir tėvynės ilgesio, bei mažai girdėti I. Paderewskio ir A. Tansmano duetai.

A. Mickevičiaus apsilankymas Palangoje buvo lemtingas ir pačiam kūrėjui, ir miestui. 1824-ųjų liepą A. Mickevičius atvyko į šį kurortinį miestą gydytis pablogėjusios sveikatos ir, greičiausiai, pirmą kartą gyvenime pamatė jūrą, kuri poetui paliko neišdildomą įspūdį. Ošianti jūra, platūs smėlėti paplūdimiai, kopos, medžiai ir smėlis, tyras oras, maudynės stiprino kūną ir sielą, skatino kūrybą. Viešnagė truko neilgai, tačiau net ir išvykęs A. Mickevičius Palangos nepamiršo ir tapo pirmuoju poetu, prabilusiu pasauliui apie šio miesto grožį.
1828 m. išleistoje poemoje „Konradas Valenrodas“ jis rašė: „…Bet Palangos toj pakrantėj, kur krūtimis triukšmingai jūra baltuodama blaškos ir iš žiočių putotų smėlį sruvenantį pila…“. 

Tuo metu Palangą valdžiusi grafų Tiškevičių giminė taip pat nepamiršo poeto apsilankymo ir pastatė dvi vilas, pavadintas jo poemų herojų vardais „Aldona“ iš „Konrado Valenrodo“ ir „Gražina“ iš to paties pavadinimo veikalo.

Mickevičiaus romantizmą iš miniatiūrų, kurios tarsi perlai šioje programoje suveriamos į vėrinį, puikiai atskleis žymūs lenkų atlikėjai.

Ypatingas dviejų žymių Lietuvos menininkų – saksofono grando Petro Vyšniausko ir pianistės Aleksandros Žvirblytės koncertas, skirtas Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą 20-mečiui. Šių dviejų muzikų projektai jau užkariavo Lietuvos Europos muzikos mylėtojų širdis. Tiek publika, tiek muzikos kritikai žavisi aukščiausiu atlikėjų meistriškumu, unikaliomis meninėmis idėjomis, intriguojančiu klasikinės muzikos šedevrų sujungimu su spontaniškom improvizacijom, čia ir dabar gimstančiom mintimis ir idėjomis.

Koncerte skambės originalūs kūriniai ir improvizacijos pagal visų 27 Europos sąjungos šalių muziką.

Du skirtingi pasauliai – klasika ir improvizacijos menas. Dvi ryškios asmenybės, atėjusios iš skirtingų stilistikų, žaisdamos ir provokuodamos kuria naują lydinį. Gimsta nauja muzika. Unikali ir netikėtai organiška.

Petras Vyšniauskas :
„Aš ne Žvirblytė, bet skraidau. Aš ne Klasika, bet suradau. Nieko laisvesnio ir nieko puikesnio aš nemačiau. Jaučiau. Laikas bėga. Vėl noriu kilt.“

Aleksandra Žvirblytė:
„Groti tai, ką gerai žinai ir tuo pat metu nežinoti, kur tave nuneš fantazija. Leistis provokuojamai ir provokuoti, taip ateinant į minties laisvę. Tikras meninis transas.”

„Petro Vyšniausko koncertas su pianiste Aleksandra Žvirblytė buvo užburiantis. Sumanymas tiesiog neįtikėtinas. Efektas gniaužia kvapą ne vien dėl to, kad Petras be paliovos rizikuoja, bet ir todėl, kad muzika tokia subtili ir intensyvi, kad nejučia ima kauptis ašaros. Nepamirštamas koncertas...” (Emmanuel de Gouvello, Prancūzija)

„Soprano saksofonininkas lietuvis Petras Vyšniauskas, yra, mano manymu, vienas originaliausių muzikantų, besikoncentruojančių ties šiuo instrumentu – jo ryškios frazės prasiplečia su ryžtingai originaliais intervalais, o jo garsas yra galingas – stipresnis ir tikslesnis, negu Sam Rivers, tankesnis ir labiau koncentruotas nei Steve Lacy, gal net polifoniškas, kaip Evan Parker.” (Howard Mandel, Niujorkas, JAV)

„Aleksandra Žvirblytė nevaržomai čia pat scenoje kuria jausmingą muzikinį paveikslą. Jos skambinimas ne tik techniškai tobulas, bet ir dvasiškai turtingas. Puiki technika tampa tiktai priemone išreikšti savitą muzikos suvokimą.“ (Steen Sogaard. „Morgenavisen Jyllandspoeten“, Danija)